Antano Kazakausko (1937–2019) koliažinė knygų grafika

Knygos meno ir dizaino paroda, dedikuota dailininko Antano Kazakausko (1937–2019) atminimui buvo pristatyta Vilniaus knygų mugėje „Knygų šalies“ kūrybinėje erdvėje 2020 m. vasario 20–23 dEkspozicijoje pristatytos XX a. 7–8 dešimtmečiais Antano Kazakausko sukurtos knygos, jų viršeliai, grafinio dizaino pavyzdžiai, eskizai ir autentiški dailininko darbo įrankiai, išsaugoti asmeninėje dailininko šeimos kolekcijoje.

Ekspozicijos kuratoriai: Julijus Balčikonis ir Karolina Jakaitė

Dėkojame: Sigutė Chlebinskaitė, Ieva Mazūraitė-Novickienė, Žygimantas Augustinas, Vida Valeckaitė, Goda Šuminaitė, Dangė Vitkienė

Ekspozicija sukurta „Knygų šalies“ ir VšĮ „Dizaino fondo“ iniciatyva, bendradarbiaujant su Vilniaus dailės akademija, Nacionaline dailės galerija, Lietuvos kultūros institutu, leidykla LAPAS ir Antano Kazakausko šeima, saugančia jo asmeninį archyvą.

„Dizaino fondo“ ekspozicijų pristatymus ir sklaidą 2020 m. remia Lietuvos kultūros taryba.

Fotogalerija

Pirmasis diplomuotas grafikos dizaineris

Antanas Kazakauskas gimė 1937 m. Kėdainių rajone Šukionių kaime.

1962 m. baigė mokslus dabartinės Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedroje ir pirmasis apsigynė pramoninės grafikos diplominį darbą. Šiuolaikine kalba Kazakauską galima įvardyti kaip pirmąjį diplomuotą to meto grafikos dizainerį. Dar studijuodamas dailininkas pradėjo bendradarbiauti su „Vagos“ ir „Minties“ leidyklomis, XX a. 7–8 dešimtmečiais intensyviai dirbo knygos meno srityje, apipavidalino apie 50 lietuvių ir užsienio autorių knygų, prisidėjo kurdamas žinomų serijų „Drąsiųjų keliai“ ir „Noriu žinoti“ dizainą.

Konstruktyvistas ir koliažo meistras

Kazakauskas knygų dizainą kūrė labai įsijautęs, daug bendraudamas su pačiais autoriais, o jų tekstus tarsi aprengdamas stilingais autorinio dizaino „rūbais“. Jam buvo svarbi autoriaus žinutė ir kiekviena detalė, pradedant spalva, šriftu, pirmuoju viršeliu, jo sąskambiais su galiniu, priešlapiais ir atvartais. Kazakausko knygas galima lengvai atpažinti iš itin žaismingų koliažinių kompozicijų ir džiazuojančio ritmo. Jo sukurtos iliustracijos išsiskyrė raiškiu konstruktyvistiniu stiliumi, derinančiu skirtingą šriftą, atskirų žodžių junginius, spalvinius plotus, pieštas detales, nuotraukas ir įvairias iškarpas. Iš vienos knygos į kitą keliauja kazakauskiškos detalės – figūros, karūnos, laikrodžiai ar rodyklės. Kai kurios jų – iškarpos iš užsienio žurnalų. Kazakausko knygų lentynose, be lenkiškų pavyzdžių, yra daug čekų žurnalų ir šveicarų Graphis. Būtent su pastarąja grafinio dizaino tradicija pirmiausia ir norisi lyginti Kazakausko tipografijos kalbą.

Dailininkas yra sukūręs įsimintinų plakatų („Nežalok kraštovaizdžio“, 1966, „Aplankykite Vilnių“, 1965), autorinių grafikos darbų, žurnalo Šluota iliustracijų ir atvirukų. Ilgiausiai, net 29 metus (nuo 1965 m.), Kazakauskas dirbo Mūsų gamta redakcijoje.

Londono katalogo koliažai ir citatos

1968 m. Antanas Kazakauskas sukūrė Sovietų Sąjungai atstovaujančios Lietuvos paviljoną Londono parodoje pristatančio katalogo Lithuania London 68 dizainą, nors tada jo pavardė liko nenurodyta leidinio metrikoje. Katalogas išsiskyrė drąsia ir žaisminga postmodernistine tipografika, tačiau eksportui skirtas leidinys beveik pusę amžiaus buvo menkai žinomas.

„Nė velnio nebijau“ – taip galėtų skambėti vienas iš Kazakausko kūrybinių moto. Ši citata atskleidžia ne tik drąsią kūrėjo poziciją sovietinės sistemos atžvilgiu, bet ir susijusi su jo itin mėgtu koliažo principu.

Londono parodos kataloge be kitų lietuvių knygų dailininkų citatų jis panaudojo ir Aldonos Liobytės sudarytos bei dailininko Rimtauto Gibavičiaus (1935–1993) iliustruotos knygos Nė velnio nebijau šmaikščiuosius velniukus. Dinamiškos tipografijos koliažuose Kazakauskas taip pat įterpė Domicelės Tarabildienės, Vytauto Jurkūno, Algirdo Steponavičiaus, garsių fotografų (Maušos Fligelio, Zino Kazėno, Romualdo Rakausko, Antano Sutkaus, Leono Teiberio ir Juliaus Vaicekausko) kadrus iš Vilniaus šiokiadienių (Vilnius: Mintis, 1965).

Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto dizaino tyrėja Karolina Jakaitė ir dizainerė Laura Grigaliūnaitė parengė šio išskirtinio dizaino katalogo naują leidimą kaip reikšmingą ХХ а. 7 dešimtmečio grafinio dizaino šaltinį. Perleistas katalogas buvo pristatytas Nacionalinėje dailės galerijoje veikusioje parodoje „Lietuva. Londonas. 1968. Lietuviško dizaino odisėja“ (kuratoriai Julijus Balčikonis, Karolina Jakaitė) ir 2019 m. išleistoje Karolinos Jakaitės knygoje Šaltojo karo kapsulė: lietuvių dizainas Londone 1968 (leidykla LAPAS).

Knygos dizainerė Laura Grigaliūnaitė ir meninis redaktorius Julijus Balčikonis LR Kultūros ministerijos organizuotame 2019 m. gražiausių knygų konkurse meno albumų kategorijoje apdovanoti už skirtingų objektų visumos suvaldymą.